Jeigu kas trumpai paprašytų atsakyti, koks tai filmas, pasakyčiau – filmas, pralenkęs laiką.

Be jokios pompastikos. Filmas, nors ir istorinis, tačiau kalba apie šiandieną. Tai filmas ne tik to laikmečio amžininkams, bet ir kartai, gimusiai po 1990 metų. Klausimai: „kas esu, dėl ko gyvenu“ – aktualūs bet kurio laikmečio žmogui. Lietuva laisva, tačiau ar esame laisvi mes? „Pirk arba mirk“ – moto, jaunystės kultas, valdžios, pripažinimo (galios) ir pinigų siekiamybė bei kitos šių dienų klišės – tai tie patys Senojo Testamento stabai ir deivės, tik kitais rūbais: Ištarė, Mamona ir Balas. Jie ir šiandien klausia žmogaus, ar iškelsi mane aukščiau visko? Nė vienas iš paminėtų dalykų nėra savaime blogas, bet blogai, kai jis tampa kelrode žvaigžde gyvenimo kelyje.

Atėjus pavasariui, besitreniruojantiems sporto klube verta pasvarstyti apie treniruočių perkėlimą į lauką. Grynas oras – bene didžiausias sporto lauke privalumas, kuris  leidžia pasiekti puikių rezultatų ir džiaugtis gera savijauta. Tam, kad tuo įsitikintumėte, pateikiame penkis argumentus, kodėl treniruotės lauke yra puiki alternatyva sporto klubams.

Apie moterišką laimę rašyti trumpai ir paprastai turbūt neišeina. Ir kas ji tokia, turbūt kiekviena apibūdintume skirtingai. Tik, manau, teisios būtume visos, nes ši tema tokia plati, kad apima vos ne viską.

Lietuvą sukrėtusi mirtinai sumušto keturmečio mirtis paskatino Seimą ypatingos skubos tvarka priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios draudžia bet kokios formos smurtą prieš vaiką. Tarp jų pakliūva ir plačiai paplitusi prasikaltusio vaiko drausminimo priemonė – diržas. Nors pas mus tikrai nauja, kad valstybė imasi griežčiau ginti šeimose nuo smurto kenčiančius vaikus, platesniame europiniame kontekste vaikų teisės pabrėžiamos ir ginamos kur kas seniau.

VYTAUTĖ MACIUKAITĖ

Laikinumo kultūra ir individualizmas, kultūrinis nuosmukis neskatina meilės bei atsidavimo ir tai yra tikras iššūkis dabartinėms šeimoms, – teigia popiežius Pranciškus paraginime „Amoris laetitia“ (plg. 33–39). Vis labiau ryškėjant tipiškai šių laikų žymei – individualizmui, derėtų panagrinėti, kas tai ir iš kur kyla. Mat ši tendencija sparčiai auga ir niekada dar nebuvo taip stipriai palietusi pasaulio visuomenės.

Labai dažnai galima išgirsti, kad Lietuvoje nėra kultūros (ir visuomenės) kritikos. Tačiau tai būtų pernelyg supaprastintas vaizdas. Nors pats laukas nėra labai tankus, tačiau kritikos ar kritikų jame esama. Galima net teigti, kad lietuviškoji kritika yra beveik išsilukštenusi iš sovietinių kritikos spąstų, kuriuose tebuvo dvi kameros: pagyrų–liaupsių ir sutriuškinimo–draudimo. Lietuvos kultūros kritikos laukas yra iš dalies susikristalizavęs, turi tam tikrus matomus kontūrus.

​Šiaurės Korėja – tarsi nuolatinė filmavimo aikštelė, o žiūrovais čia tampa atvykę keliautojai. Korėjiečiams negalima bendrauti su atvykėliais, gidai yra apmokyti stebėti, kad turistai nefotografuotų netinkamų dalykų – čia net surežisuoti gamtoje iškylaujančių šeimų piknikai, o keliautojams išvažiavus – maistas uždengiamas, kol pasirodys kiti žiūrovai. Stebint tokį spektaklį apima dviprasmiški jausmai, tačiau užsimiršti, kad atostogauji vienoje uždariausių ir pavojingiausių pasaulio valstybių – nevalia.

Konkursai, reitingai, čempionatai ir kitokios varžybos šiais laikais madingos. Mokame palyginti šalis pagal pajamas, išlaidas, dainas, oro grynumą ar korupcijos lygį. Neseniai Europoje madingų reitingų šeimą papildė dar viena naujiena – vadinamasis Nanny indeksas, parodantis kiek šalies vyriausybė – per įstatymus, kainas bei mokesčius – daro įtaką savo piliečių valgymo, gėrimo bei rūkymo įpročiams. Aišku, reguliuoja, matyt, norėdama gero – kad žmonės mažiau sirgtų ir gražiau atrodytų, tačiau ar valstybinis reguliavimas tikrai yra panacėja nuo tų vadinamų „nuodėmės ligų“, kurias sukelia nesveikas maistas, nesaikingas gėrimas bei rūkymas?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (KTU MGMF) jau 22 kartą kviečia moksleivius fizikos žinias pasitikrinti respublikiniame prof. Kazimiero Baršausko konkurse. Kovo 4 d. vyksiančiame renginyje kviečiami dalyvauti 8-12 klasių mokyklų ir gimnazijų moksleiviai. Tuo tarpu mokytojams vyks seminaras „Mokykla ir universitetas – studijų naujovės“. 

Ką daro šiuolaikiniai tėvai, pamatę, kad jų vaikai susiduria su sunkumais? Nemaža dalis jų skuba vilktis „supermeno“ ar „supermamos“ kostiumą ir kuo greičiau visas kliūtis pašalinti atžalai iš kelio. Deja, geri norai dažnai tampa meškos paslauga. Kodėl taip atsitinka ir kokios galimos tokio elgesio pasekmės, pasakoja edukologė dr. Austėja Landsbergienė, kuri konferencijoje „Atsakinga tėvystė“, kovo 25-26 d. vyksiančioje „Litexpo“ centre, skaitys pranešimą „Savarankiškumas: ką daryti tėvų-sraigtasparnių laikmetyje?“. 

Visame pasaulyje garsi „Nike“ trenerė Joslyn Thompson teigia, kad sportas yra svarbus kiekvienam žmogui, nes taip galima pažinti save ir kontroliuoti savo nuotaiką kiekvieną dieną. Ištvermė ir ryžtas, kurių prireikia treniruočių metu, gali praversti ir kasdienėje veikloje, susidūrus su stresinėmis situacijomis darbe ar namuose. Žymi sporto terapeutė dalijasi 5 patarimais, kuriais vadovaujasi pati, siekdama aktyvaus gyvenimo ir ramybės balanso.

Komentaras

Miegas – vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime: tik tuo atveju, jei būsime kokybiškai pailsėję, galėsime produktyviai dirbti arba mokytis, mums netrūks energijos, gerai jausimės. Tačiau tam, kad miegui sąlygos būtų iš tiesų puikios, mums yra reikalingi įvairūs komponentai, o antklodė – vienas iš jų. Tačiau, kaip pasirinkti tinkamiausią antklodę?

Šiandien miegui skirtos produkcijos gamintojai siūlo labai didelį pasirinkimą, tad daugeliui gali atrodyti, kad tinkamiausią patalynę išsirinkti yra labai sunku. Vis dėlto, tai – netiesa, kadangi tinkamiausios antklodės paslaptį įminti yra labai lengva: jei norite pasirinkti išsirinkti tinkamiausią antklodę, atminkite, kad būtina atsižvelgti į jos rūšį. Kaip žinia, kiekvienos rūšies antklodės pasižymi tam tikromis savybėmis. Būtent jos ir gali tapti geriausiu rodikliu, leisiančiu suprasti, ar jums reikia šios antklodės.

Brigita Dovidaitė

Atėjo metas užrašyti savo būsimąjį pirmoką į mokyklą? Kaip ir visiems tėvams, norisi išrinkti pačią geriausią, kurioje vaikas ne tik pasiektų aukščiausių akademinių rezultatų, bet ir tobulėtų dvasiškai, jaustųsi laimingas. Bet kaip žinoti, kuri mokykla yra TA?

Pirmiausia atsakykite į klausimą, kas Jums yra „gera mokykla“

Visą reikalą apsunkina faktas, kad nėra vienos „geros mokyklos“ formulės. Jeigu tokia formulė būtų, viskas būtų labai paprasta – pasižiūrėjai, kuri mokykla geriausia, ir užsirašei. Deja, mes esame skirtingi, mūsų vaikai yra skirtingi, mokyklos yra skirtingos, todėl turime patys nuspręsti, ko mums reikia, o ko – nelabai. Pagalvokite apie tai, kokios vertybės Jums yra svarbios? Kokių įgūdžių lavinimui teikiate pirmenybę? Kiek Jums svarbūs akademiniai pasiekimai, o kiek – laisva kūryba? Kokia mokykla patiktų Jūsų vaikui? Koks atstumas iki mokyklos Jums yra priimtinas?

Tokiu pavadinimu kovo 3 dieną Lietuvos jūrų muziejuje rengiama tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. Joje bus aptartos Baltijos jūros gyvūnų gerovės problemos bei iššūkiai, kurie kyla, siekiant įvykdyti prievoles, numatytas LR įstatymuose dėl gyvūnų gelbėjimo, pasidalinta tarpinstitucine patirtimi šioje sferoje, idėjomis apie galimybes gerinti situaciją ir pristatyta Baltijos jūros gyvūnų tyrimų ir reabilitacijos centro sukūrimo idėja bei pasirašytas memorandumas pagalbai Baltijos jūros gyvūnams užtikrinti.

Rasa Laurinavičienė sako, kad augalus pamilo nepastebimai. Nors jos specialybė niekaip nebuvo susijusi su gėlėmis, tačiau šiandien ją į priekį veda noras kuo daugiau sužinoti apie jų slėpiningąjį pasaulį.

Tinklaraštį „Kitokie augalai“ kurianti moteris gali patarti, kaip susikurti dailų gėlyną, kokie augalai gražiausiai dera tarpusavyje, kokios mados siaučia gėlynų pasaulyje, kadangi ne tik tai įgyvendina praktiškai, bet ir keliauja po įvairias šalis ieškodama įkvėpimo, lankydama parodas, parsiveždama įvairių augalų sėklų.

Prekybininkai pastebėjo, kad artėjant pavasariui mūsų tautiečių susidomėjimas paukščių inkilais išaugo. Jų yra net kelių rūšių, tad gamtininkas Selemonas Paltanavičius atskleidžia, kaip išsirinkti tinkamiausią inkilėlį bei kur ir kiek jų kabinti.

Šiandien (vasario 23 d.) prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių inovatyviausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas Gintautas Mažeikis

Tuščia erzelynė kyla, kai traukiniai jau lekia, o negali jų pasivyti neišsiaiškinęs, kas neišplovė puodų. Išpūstas žadas ir trypčiojimas vietoje rodo menką gebėjimą svarstyti politinius tikslus.

Svarbiausias dienos maistas lietuviams – vakarienė, geriausia – pagaminta namuose. 69 proc. gyventojų teigia kasdien ar kelis kartus per savaitę patys gaminantys vakarienę, o jos niekada nepraleidžia net 98 proc. apklaustųjų, parodė „Nestlé“ užsakymų atliktas Baltijos šalių gyventojų mitybos ir maisto ruošimo įpročių tyrimas.

Tėvams viena didžiausių intrigų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais – kokį pirmąjį žodį mažasis ištars? O štai ketveri–penkeri metai laikomi ta riba, kai mažylis jau turi gebėti taisyklingai tarti bemaž visus kalbos garsus. Tačiau neretai pasitaiko, jog sudėtingesniųjų garsų, tokių kaip r, š, č ar dž, tarimo mokymasis gali kiek užsitęsti. Pasak logopedų, to priežastis gali būti ne tik sulėtėjusi vaiko garsų tarimo raida ar kalbėjimo sutrikimai, bet ir tėvų, mokančių tarti pirmuosius žodžius, patyrimo ar net žinių stoka.

Lina MATIUKAITĖ

Patyčios. Neretam tai itin skaudus žodis, o ir mokykliniai metai būtent dėl to ne visada atmintyje suskamba nostalgijos melodijomis. Įžeidinėjimai, atskirtis, psichologinis ir fizinis smurtas – tai, ką tenka iškęsti ne vienam paaugliui (ir ne tik jam). Jei atvirai, aš vis dar nesuprantu, kodėl ir dėl ko tai vyksta. Tad šįkart stengsiuosi kuo mažiau moralizuoti ar gąsdinti šiurpia statistika. Šio teksto tikslas paskatinti imtis veiksmų ir imtis jų šiandien.

Tai gražiai mane augino 
Laukas, kelias, pieva, upė, 
Tai gražiai už rankos vedė 
Vasaros diena ilga. 
Tai gražiai lingavo girios, 
Uogų ir gegučių pilnos, 
Tai gražiai saulutė leidos, 
Atilsėlį nešdama. 
Tai gražiai skambėjo žodžiai: 
Laukas, pieva, kelias, upė. 
Tai gražiai iš jų išaugo 
Vienas žodis – LIETUVA!

Vienybės, taikos ir pilietiškumo, grįstu ne žodžiais, o darbais.

Ramūnas GARBARAVIČIUS

Dalijamės kalba, kurią Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ pirmininkas Ramūnas Garbaravičius pasakė apdovanojant metų tolerancijos žmogų. Šįkart šis apdovanojimas atiteko rašytojai Vandai Juknaitei.

Mieli tolerancijos, pakantumo ir atjautos riteriai! Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, Seimo nariai, ministrai, miesto Tarybos atstovai, svečiai ir savieji miesto visuomenės nariai, ponios ir ponai!

 Dviese pasiklysti senojo Hanojaus gatvėse, šalti kopiant į Kilimandžarą ar kartu mėgautis „kvapniojo“ durano vaisiais skamba ne visai patraukliai? Tačiau būtent tokios atostogos, kurių metu išlipsite iš komforto zonos ir su antrąja puse dalyvausite tarsi savotiškame teste, bus vienas geriausių santykių išbandymų. Valentino diena – puiki proga pasiryžti tokiam iššūkiui ir pasidovanoti sau kelionę į geresnę antrosios pusės pažintį.

Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos Nepriklausomybės aktui paminėti. Šį svarbų dokumentą pasirašė 20 signatarų. Tarp jų buvo ir iš Viekšnių kilęs Mykolas Biržiška, kilęs iš garsios Biržiškų šeimos, kurio, be Mykolo, buvo dar du broliai, taip pat profesoriai. Visi jie išgarsėjo tam tikrose mokslo srityse.

Mažeikių r. Ukrinų biblioteka ir šiais metais prisijungė prie iniciatyvos padėti savo bendruomenės gyventojams jaustis saugesniems internetinėje erdvėje, kasdienes bibliotekos veiklas paįvairinti renginiais, kurie atkreiptų tiek jaunų, tiek suaugusių žmonių dėmesį į aktualią saugumo internete temą.